kirna

kìrna sf. (1) 1. vandens išplauta medžio ar krūmo šaknis upės krante: Po kìrnom daugiausia vėžiai, vėgėlės laikosi KzR. Kabinkis į kìrnas, tai nenuskęsi KzR. 2. krūmuota, šlapia vieta: Kęsuota prasta pieva, su kerais, pelkė bus kìrna J. Išginiau stirną iš kìrnos J.Jabl. 3. vieta, kur suvirtę medžiai, laužas, lūžtvė: Paežerė̃ tikros kìrnos, kur medžių lūžtis, kur šatrynai sumesti, karklynai, kur pilna kerų, jeknų, kęsų J. Kaip lokys, vilkas iš kìrnos lenda J. 4. J, Kv aštrus virbo ražas, nukirsto krūmo kelmas: Atsargiai reikia su kìrnomis darbuotis Sr. 5. K, SlavII2 vyčių grįžtė. 6. daugybė, krūva, gauja ko, centras: Kirmėlių kirna Šv. Bimbalų kirna Bržr. Gyvačių kìrna yr už bjaurį bjauresnė Ggr. Suleido visą kìrną, t. y. žmonis su vaikais J. 7. scom. šykštuolis: Kirna buvo, už tai ir turtas jo pražuvo Trgn. Šitoks kirna ir kapeikos nedovanos Trgn.